Lengvoji atletika yra viena seniausių ir populiariausių sporto šakų pasaulyje, apibrėžianti žmogaus fizinių galimybių ribas. Ji apima įvairias rungtis, kurioms reikalingas didelis fizinis pasirengimas, greitis, ištvermė ir koordinacija.
Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės lengvosios atletikos rungtys, žymiausi Lietuvos sportininkai ir šios sporto šakos raida nuo senovės laikų iki šių dienų.
Lengvosios atletikos rungtys
Lengvosios atletikos rungtys skirstomos į bėgimus (be kliūčių, su kliūtimis, estafetes), šuolius (į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolį), metimus (rutulio stūmimas, ieties, disko, kūjo metimas) ir daugiakoves (septynkovė, dešimtkovė). Toliau kiekvieną jų aptarsime plačiau.
Bėgimai be kliūčių
Bėgimų be kliūčių rungtyse sportininkai varžosi siekdami parodyti savo greitį ir ištvermę.
- Sprintas (60 m – 400 m) – šioje rungtyje sportininkai bėga maksimaliu greičiu, siekdami įveikti tam tikrą atstumą per kuo greitesnį laiką.
- Vidutinio nuotolio bėgimas (800 m – 2000 m) – rungtis, kurioje sportininkai turi išlaikyti pusiausvyrą tarp greičio ir ištvermės, kad sėkmingai įveiktų vidutinį atstumą.
- Ilgo nuotolio bėgimai (3000 m – 10 000 m) – šioje rungtyje sportininkai išbando fizinį ir psichologinį atsparumą ilgose distancijose.
- Maratonas (42,2 km) – ilgų distancijų bėgimas, kuriame sportininkai stengiasi išlaikyti tempą.
- Ultramaratonas (100 km) – ekstremalus išbandymas, kuriam reikia ne tik fizinės, bet ir itin stiprios dvasinės ištvermės.
Bėgimas su kliūtimis
Bėgimas su kliūtimis – tai lengvosios atletikos rungtis, kurioje sportininkai turi ne tik greitai bėgti, bet ir tiksliai bei techniškai įveikti trasoje esančias kliūtis.
- Barjerinis bėgimas (nuo 50 m iki 400 m) – sportininkai turi peršokti barjerus, kurie skiriasi pagal aukštį ir atstumą.
- Bėgimas su kliūtimis (3000 m) – šioje rungtyje sportininkai varžosi 3000 m distancijoje kuris yra greitesnis.

Estafetinis bėgimas
Tai komandinė lengvosios atletikos rungtis, kurioje svarbus ne tik greitis, bet ir koordinacija bei tikslus estafetinės lazdelės perdavimas.
- 4 x 100 m – keturi sportininkai bėga po 100 m ir perduoda lazdelę savo komandos nariui.
- 4 x 400 m – analogiška rungtis, kurioje 4 sportininkai bėga po 400 m.
- Mišrios estafetės (pvz., 400 + 300 + 200 + 100 m) – komanda bėga skirtingais nuotoliais, kad pasiektų bendrą tikslą.
Šuoliai
Šuoliai – rungtys, kuriose sportininkai siekia įveikti kuo didesnį aukštį ar atstumą, pasitelkdami kūno jėgą ir tikslią techniką.
- Šuoliai į aukštį – sportininkai siekia peršokti kuo aukščiau įtvirtintą kartelę, naudodami tik savo kūno jėgą.
- Šuoliai su kartimi – sportininkai, naudodami specialią kartį, stengiasi peršokti aukštai įrengtą kartelę.
- Šuoliai į tolį – sportininkai stengiasi nušokti kuo didesnį atstumą nuo starto linijos.
- Trišuolis – rungtis, kurioje sportininkas įsibėgėja bėgimo takeliu iki žymės, atlieka tris šuolius ir galiausiai šuolį į smėlio dėžę.
Metimai
Metimo rungtyse sportininkai siekia kuo toliau nuskraidinti įvairius įrankius, derindami didelę fizinę jėgą, tikslumą ir išskirtinę techniką.
- Rutulio stūmimas – sportininkai stumia sunkius 7,26 kg (vyrams) ir 4 kg (moterims) rutulius, kurių skersmuo yra 22 cm, siekdami nustumti maksimalų atstumą.
- Ieties metimas – lengvaatlečiai meta 800 g ietį (vyrams) ir 600 g (moterims), stengdamiesi nuskraidinti ją kuo toliau.
- Disko metimas – sportininkai meta 2 kg (vyrams) ir 1 kg (moterims) diską, siekdami numesti jį kuo didesniu atstumu.
- Kūjo metimas – rungtis, kur sportininkas sukdamas aplink save kūjį stengiasi mesti jį kuo toliau. Vyrų kūjis sveria 7,26 kg, o moterų – 4 kg.
Daugiakovės rungtys
Daugiakovė apima kelias lengvosios atletikos rungtis, kuriose sportininkai turi pademonstruoti gebėjimus skirtingose disciplinose.
- Septynkovė – rungtis, kurią sudaro septynios skirtingos rungtys: 100 m bėgimas su barjerais, šuoliai į aukštį, šuoliai į tolį, rutulio stūmimas, 200 m bėgimas, 800 m bėgimas su kliūtimis ir kūjo metimas.
- Dešimtkovė – tai rungtis, kurioje sportininkai varžosi dešimtyje skirtingų rungčių: 100 m bėgimas su barjerais, šuoliai į aukštį, šuoliai į tolį, rutulio stūmimas, 400 m bėgimas, 110 m bėgimas su barjerais, disko metimas, šuolis su kartimi, ieties metimas ir 1500 m bėgimas.
Lengvoji atletika Lietuvoje
Lengvoji atletika Lietuvoje pradėjo sparčiai populiarėti XX a. viduryje, kai šalies sportininkai ėmė garsėti tarptautinėse varžybose.
Vienas iš ryškiausių lengvaatletų – Virgilijus Alekna, 2000 m. Sidnėjaus ir 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse tapęs čempionu disko metime ir kelis kartus iškovojęs pasaulio čempiono titulą.
Dabar jo sūnus, Mykolas Alekna, tęsia tėvo kelią – 2022 m. tapo Europos disko metimo čempionu, 2023 m. iškovojo pasaulio čempionato sidabro medalį, o 2025 m. balandžio 13 d. varžybose JAV net du kartus pagerino pasaulio rekordą: diską numetė 74,89 m, o paskutiniu metimu – 75,56 m.
Austra Skujytė – septynkovininkė ir dešimtkovininkė, kuri 2005 metais pagerino pasaulio rekordą moterų dešimtkovėje, surinkusi 8366 taškus. Jos pasiekimai ir ištvermė išskiria ją kaip vieną geriausių lengvosios atletikos sportininkių.
Vytautas Girnius – aklųjų ir silpnaregių sportininkas, iškovojęs daug pergalių paralimpinėse žaidynėse ieties metime ir penkiakovėje. 1988 m. Seulo paralimpinėse žaidynėse laimėjo aukso medalį penkiakovėje, o 1992 m. Barselonoje tapo ieties metimo čempionu. Europos ir pasaulio čempionatuose ne kartą tapo nugalėtoju ar vicečempionu, įtvirtindamas savo vardą tarp geriausių Lietuvos neįgaliųjų sportininkų.
Trumpa istorija apie lengvąją atletiką
Kol tapo šiuolaikine ir visame pasaulyje populiaria sporto disciplina, lengvoji atletika nuolat kito ir tobulėjo.
Metai / laikotarpis | Įvykis |
---|---|
Apie 4000 m. pr. m. e. | Senovės Egipte vyko pirmosios lengvosios atletikos varžybos – pramoga ir pasirengimas karui. |
Apie 1500 m. pr. m. e. | Graikijoje surengtos pirmosios struktūrizuotos varžybos. |
776 m. pr. m. e. | Pirmoji Graikijos olimpiada, kurioje lengvoji atletika tapo pagrindine šaka. |
XVII a. pab. – XVIII a. pr. | Anglijoje atsirado naujų rungčių, pradėtas šiuolaikinės lengvosios atletikos vystymasis. |
1860 m. | Oksfordo ir Kembridžo universitetuose lengvosios atletikos varžybos tapo prestižo simboliu. |
1866 m. | Jungtinėje Karalystėje įvyko pirmasis oficialus čempionatas. |
1896 m. | Lengvoji atletika įtraukta į pirmąsias naujųjų laikų olimpines žaidynes. |
1924 m. | Surengtos pirmosios pasaulinės lengvosios atletikos varžybos. |
1934 m. | Turine (Italija) įvyko pirmasis Europos čempionatas. |
1960 m. | Pirmosiose paralimpinėse žaidynėse dalyvavo lengvaatlečiai. |
1970 m. | Vienoje (Austrija) surengtas pirmasis Europos uždarų patalpų čempionatas. |
1983 m. | Įvyko pirmasis pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. |
1996 m. | Olimpinėse žaidynėse rungtyse galėjo varžytis tiek vyrai, tiek moterys. |
XX a. pab. – XXI a. pr. | Lengvoji atletika išlieka viena populiariausių sporto šakų pasaulyje. |
Lengvoji atletika ir rungtys – išvados
Lengvoji atletika yra įvairių sporto rungčių rinkinys, kur kiekvienas gali rasti sau tinkamą sritį – bėgimą, šuolius ar metimus. Ji ugdo greitį, jėgą, ištvermę ir koordinaciją.
Lengvosios atletikos rungtys skirtingos, todėl vieni sportininkai geriausiai pasirodo trumpose distancijose, kiti – ilguose bėgimuose ar techninėse rungtyse. Ši sporto šaka tinka tiek pradedantiesiems, tiek profesionalams ir yra puikus būdas stiprinti kūną bei sveikatą.
DUK apie lengvąją atletiką ir rungtis
Lengvoji atletika – tai sporto šaka, apimanti bėgimo, šuolių, metimų ir daugiakovių rungtis.
1934 m. Turine, Italijoje.
Bėgimai, šuoliai, metimai ir daugiakovės.
Uždarų patalpų čempionatas vyksta žiemos sezonu specialiose arenose, pirmasis surengtas 1970 m. Vienoje, Austrijoje.
Virgilijus ir Mykolas Aleknos, Austra Skujytė, Vytautas Girnius.
1896 m., pirmosiose naujųjų laikų olimpinėse žaidynėse.